2011 spalio 4 d. Nr. 75 (847)
Šilutės 500-mečio akimirkos
Fotokonkurso archyvas
RENGINIAI:
SVEČIAI
KOLEGOS
APKLAUSA

REKLAMA
LANKOMUMAS

NAUJAUSIO LAIKRAŠČIO ANONSAI
Pirmasis puslapis

Turintieji priklausomybių keliasi patys ir kelia savo namus

Vilija BUDRIKIENĖ - 2010-11-08 09:43

Turintieji priklausomybių keliasi patys ir kelia savo namusLapkričio 1-ąją buvo minima Tarptautinė narkotikų vartotojų diena. Ja siekta paskatinti visuomenę supratingiau žiūrėti į narkotikus vartojančius žmones ir ieškoti būdų spręsti jų problemas. Teigiama, kad nė viena kita visuomenės grupė nesulaukia tokio visuomenės pasmerkimo ir diskriminacijos, kaip narkotikus vartojantys asmenys. Tačiau tai - sunki liga, dėl kurios kenčia ne tik pats žmogus, bet ir jo artimieji.
Bet mūsų rajono Juknaičių seniūnijos Vyžių kaime esančio reabilitacijos centro „Gabrielius” gyventojai šios dienos neminėjo. Neminėjo todėl, kad šiems žmonėms jos pavadinimas asocijuojasi su jų priklausomybe, kurios atsikratyti siekdami jie ir suvažiavo į centrą iš visų Lietuvos kampelių. Jie stengiasi neprisiminti praeities ir žvelgia tik į ateitį.
Beveik 2 metus gyvuojantis centras jau pusmetį turi naują vadovą - šių pareigų ėmėsi geranoriškumo ir iniciatyvos nestokojantis evangelikų liuteronų kunigas Valdas MILIAUSKAS.


Vadovaujasi krikščionišku požiūriu į žmogų
„Gabrieliuje” nuolat gyvena ir išlipti iš kažkada juos įtraukusio liūno siekia apie 10 žmonių. Tiesa, žiemą nakvynės paslaugas benamiams čia perka nakvynės namų neturinti rajono savivaldybė, tad čia dar apsigyvena keli miesto benamiai.
Pasak V.Miliausko, su tais žmonėmis yra sunkiau sutarti, nes jie neturi tikslo sveikti, nėra pratę laikytis taisyklių, nori tik turėti vietą, kur galėtų pavalgyti ir permiegoti. Tuo tarpu atėjusieji čia savo noru yra linkę dirbti, skaityti, savanoriškai paklūsta nustatytoms taisyklėms.
Centras priima visus, nes, anot V.Miliausko, tai liuteronų bažnyčios veikla, kurioje vadovaujamasi krikščionišku požiūriu į paklydusį žmogų. Tokiu pat požiūriu vadovaujasi ir jis, priėmęs vyskupo Mindaugo Sabučio paraginimą ir įsiklausęs į Lietuvos liuteronų diakonijos vadovo Mindaugo Kairio paskatinimą, šiam darbui aukojantis ne tik savo laiką, bet ir pinigus.
Tie, kurie čia atvyksta savo noru, dažnai neturi nei pajamų, nei santaupų, net ir dokumentų. Tad padėti jiems grįžti į gyvenimą reikia lėšų. Be geranoriško rėmėjų, dažnai - net visai nepažįstamų žmonių, aplinkinių gyventojų tolerantiško požiūrio, vargu ar reabilitacijos centras išgyventų.

Remia ir gamybininkai, ir paprasti žmonės
V.Miliauskas ilgai gali vardinti visus tuos, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo ir dabar prisideda prie „Gabrieliaus” gyventojų išgyvenimo, kurių dėka atgyja senutėlis jų namais tapęs pastatas.
Vasarą pagaliau pavyko pakeisti visus senutėlio kažkada vietos bažnyčiai priklausiusio pastato I ir II aukštų langus. Tam reikėjo apie 40 tūkst. litų. Juos skyrė katalikiška Vokietijos organizacija „Renovabis”.
Visame I aukšte jau paklotos ir apšiltintos naujos grindys - apie 340 kv. metrų, prieš tai išvedžioti kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynai. Prie šių darbų daug dirbo patys gyventojai, o lėšas - apie 30 tūkst. litų - skyrė „Misourio Sinodo” fondas iš JAV.
Dabar pirmo būtinumo darbu čia gyvenantys žmonės vadina stogo dangos pakeitimą. Pagal seniau padarytą sąmatą, tam reikės bent 60-ties tūkst. litų, bet V.Miliauskas įsitikinęs, jog šiandienos kainomis tiek nebeužteks. Juo labiau kad jį keičiant teks sudėti stoglangius, mat palėpėse bus įrengti gyvenamieji kambarėliai reabilitantams. Didžioji dalis reikalingų lėšų jau gauta iš Vokietijos „Gustaw - Adolf - Werk” bažnytinio fondo, finansuojančio bažnytinius - socialinius projektus.
Suskaičiuota, kad dar apie 6000 eurų reikės norint sutvarkyti sienas, kurios dabar šviečia plikomis plytomis. Reikėtų vyrams ir pirtelės. Ir šiems darbams reikalingus pinigus pažadėjo vokiečiai, o 20 tūkst. litų elektros instaliacijai skirs privatus rėmėjas iš Vokietijos.
Dar reikėjo baldų, kuriuos atvežė mūsų krašto gamintojai ir rėmėjai. Maistu gelbėjo prekybos centro „Egmina” vadovai, greta esančių Usėnų bendruomenė, pritrūkus pinigų, statybinėmis medžiagomis parėmė „Stamela”, maisto produktų nuolat skiria „Maisto bankas”.
Remonto tebelaukia senutėlis ūkinis pastatas, kuriame vyrai laiko kelias kiaulaites ir karvutę. Dar neseniai turėjo ir 50 mėsinių vištų, bet dabar šios jau atsidūrė šaldiklyje. Gyvulius taip pat dovanojo geri žmonės: tiesiog nupirko ir atvežė. Reabilitantai supranta, kad auginti gyvulį vis tiek pigiau, nei pirkti mėsą ir pieną.
Pritraukti lėšas V.Miliauskui padeda Lietuvos liuteronų diakonija.

Vadovo pečius užgulė ūkiniai reikalai
Kai centras bus pakeltas, kai čia gyvenantys žmonės turės elementarias buities ir higienos sąlygas, numatyta pradėti rašyti europinius projektus, bendradarbiauti su Narkotikų kontrolės departamentu. Tuomet jau departamentas skirtų lėšų šiems žmonėms išgyventi, personalui išlaikyti. Tokia tvarka yra ir kitose panašiose šalies įstaigose.
„Taip nutiko, kad šiems sveikti norintiems vyrams galiu teikti ne tik dvasinį palaikymą”, - sako 25-erių V.Miliauskas, kurio pečius per pastarąjį pusmetį užgriuvo begalė ūkinių reikalų. Pradžioje jam pačiam teko važinėti per pažįstamus ūkininkus ir prašyti net būtiniausių maisto produktų, pašaro gyvuliams.
„Šiemet turėjome tiek ūkinių rūpesčių, kad dvasinius dalykus kiek apleidome. Bet taip norisi greičiau sutvarkyti gyvenamąsias patalpas, kad vyrai galėtų gyventi žmoniškose sąlygose”, - sako centro vadovas. Jo planuose - ir atsiskaitymas rėmėjams, kad kiekvienas gelbėjęs žmogus žinotų, kur panaudota jo parama.

Aplinkiniams dėkingi už supratimą
Priklausomybių turintys vyrai negali gyventi vien tik ūkiniais bendruomenės rūpesčiais, jiems būtina ir dvasinė pagalba. Todėl centre jau beveik metai dirba psichologė, kuri ne tik teikia vyrams psichologinę pagalbą, bet ir padeda jiems sutvarkyti reikiamus dokumentus, lydi į valstybines įstaigas. V.Miliauskas susitarė, kad 200 valandų praktiką „Gabrieliuje” atliks keli Klaipėdos universiteto evangeliškosios teologijos katedros studentai. Planuojamos maldos, susikaupimo valandos, kuriose dalyvaus ir dvasininkai, ir kūrybos žmonės.
Vyrai dėkingi aplinkinių kaimų bendruomenėms, iš kurių nepajuto pasipriešinimo dėl reabilitacijos centro įkūrimo Vyžiuose. „Žmonės čia geri, vasarą mes kartu su vietos jaunimu futbolą žaidžiame”, - pasakoja jie. O jų vadovas primena seną patarlę, jog vienas lauke - ne karys. „Jei nebūtų aplinkinių žmonių, rajono bendruomenės supratimo, jei jie nusisuktų, mes ir tiek darbų nenuveiktume, ir savo ligos neįveiktume. Labai ačiū jiems visiems”, - sako V.Miliauskas.
Jis taip pat tikisi, jog rajono gyventojai ir toliau bus tokie geranoriški naują gyvenimą pradėti norinčių žmonių atžvilgiu. O tiems, kurie dar svarsto, kuo galėtų jiems padėti, atsako, jog laukiama bet kokia parama: vyrams reikia ir avalynės, ir darbo drabužių, visada trūksta daržovių, praverstų įvairūs baldai, statybinės medžiagos. O jei atsirastų tokių, kurie galėtų į centro sąskaitą pervesti 2 proc. savo pajamų mokesčio, jų skambučių laukiama telefonu 8 674 74220.


Tolesnę seno pastato remonto eigą V.Miliauskas (dešinėje) aptarė su rėmėju iš Vokietijos p.Iohannes Kunze.
Tolesnę seno pastato remonto eigą V.Miliauskas (dešinėje) aptarė su rėmėju iš Vokietijos p.Iohannes Kunze.

Vasarą reabilitantai pakeitė senutėlius pastato langus, dabar eilės laukia apgriuvusios sienos.
Vasarą reabilitantai pakeitė senutėlius pastato langus, dabar eilės laukia apgriuvusios sienos.

Toks užrašas koridoriuje pasitinka „Gabrieliaus” gyventojus ir svečius.
Toks užrašas koridoriuje pasitinka „Gabrieliaus” gyventojus ir svečius.





« Atgal          Komentarai (4)


 

LAIKRAŠČIO TEMOS
ARCHYVAS
PAIEŠKA

Ieškoma frazė(pvz: Šilutė):

REKLAMA
PRISIJUNGIMAS

Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:

Pamiršote slaptažodį?
Čia galite užsiregistruoti


» -PDF ARCHYVAS » -REDAKCIJOS RENGINIAI